- pašolys
- pašolỹs sm. (3b) K, pãšolis (1) 1. Klp šalna naktimis rudenį ar pavasarį, atšolys: Kad pašolis pašąla, šalusi, o ne pašalusi J. Tikrai, pasižiūrėk tiktai į pievas ir dirvas, – tiesiog baluoja viskas nuo pašolio I.Simon. Dailiai žaliavusių per vasarą ropučių virkštys dabar lyg nusvilintos, pašolių sunaikintos I.Simon. Nelauktas šios nakties pašolỹs mums daug žalos pridarė NmŽ. A pãšolių da yr, a jau ne? Prk. Aš pašoliais visus virbus suvežiau Yl. Par radijų sako, sako, ka pašolių̃ pareis Kin. Išeisi ryto metą, būs pãšolis didžiausis Gršl. Iki šiol turėjom naktimis tankiai pašolių, o ir lytaus stoka nebuvo LC1887,19. 2. N didelis žemės įšalimas, pašalas: Dar žemė įšalusi, dar pašolỹs žemėje KI471. Žemė[je] yra dar pašolis J. Šiemet pašolis ilgai laikos Kal. Kol pãšolis neišejo, nesėskis ant žemės – ramatizmą gausi Vkš.
Dictionary of the Lithuanian Language.